APIE PSICHOLOGINĮ NEVAISINGUMĄ

Nesugebėjimas pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį yra labai sunkus bei skaudus emocinis išgyvenimas ne tik moteriai, bet ir visai jos šeimai. Nevaisingumas ne visada yra susijęs su fiziologinėmis problemomis. Tam gali turėti įtakos daugelis dvasinių ir psichologinių veiksnių. Tradicinė medicina ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą, tačiau tokios paieškos ne visuomet būna sėkmingos, nes problemos šaknys neretai slypi žmogaus psichikoje. Dėl šios priežasties neaiškios kilmės nevaisingumą medikai linkę priskirti prie psichosomatinių sutrikimų ir tokiais atvejais rekomenduoja psichoterapinį gydymą.

Neįsisąmonintos ir „neperdirbtos“ mintys, nuslopinti ir neišreikšti jausmai „pakimba“ mūsų kūne ir veda prie įvairių organizmo susirgimų. Kitaip tariant, kūnas („soma“) ir psichika yra tarpusavyje susiję. Somatiniai sutrikimai turi savo psichologines „šaknis“, o psichologinės problemos duoda psichosomatinių „vaisių“. Vienintelis skirtumas yra tas – kokios psichologinio konflikto priežastys yra pirmoje vietoje – dvasinės ar fizinės. Taigi nevaisingumas - gali būti rimtas ženklas, kad moteris ir jos šeima turi gilių neišspręstų psichologinių problemų, kurias lemia tiek fizinės, tiek dvasinės priežastys.

Mano profesinė patirtis rodo, kad moteris gali pastoti ir pagimdyti sveiką vaiką net tada, kai medicina yra bejėgė. Tačiau būna ir priešingai, kai visi fiziologiniai rodikliai yra normoje, o pastoti nepavyksta. Tai rodo, kad mūsų mintys, norai, tikėjimas ir dvasinis komfortas turi stiprią galią, kuri gali padovanoti stebuklą nepaisant fiziologinių sunkumų. Taigi dvasinio ir psichologinio komforto gerinimas yra ypač svarbus, siekiant „sulaukti gandro“.

Į nevaisingumo problemą galima žiūrėti kaip į egzistencinę pamoką, kuri priverčia gilintis, tyrinėti ir spręsti tam tikras gyvenimo užduotis. Dažniausiai tai moteriškumo/vyriškumo, motinystės/tėvystės, seksualumo, tarpusavio santykių bei savirealizacijos neišspręstų problemų visuma, kurią reikėtų sieti su tam tikromis baimėmis, nerimu, pavydu, pykčiu, nepilnavertiškumo kompleksu, atsakomybės, kaltės jausmais, įtampa ir pan. Tai yra labai subtilus ir individualus dalykas, kuris reikalauja išsamesnio tyrimo. Apskritai, kol pasąmonė nėra pasirengusi nėštumui ir vaiko gimimui – gali būti problemų su pastojimu ir vaiko išnešiojimu. O mūsų pasąmonėje mes tikrai galime atrasti daugybę priežasčių trukdančių pastoti. Dažniausiai klientai kalba apie ateities ir atsakomybės baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, santykių nestabilumą, nesaugumą, nenorą apriboti savo laisvę ir pan. Tad vidinių konfliktų, įsitikinimų, vertybių, poreikių, nėštumo motyvacijos ir jausmų tyrinėjimas gali pakeisti požiūrį į save, santykius bei priartinti prie trokštamų ir realistiškų tikslų.

Tačiau yra atvejų, kai moteris įsisąmonindama savo tikruosius poreikius pamato, kad noras turėti vaiką yra ne jos, o primestas iš aplinkos (taip yra priimta visuomenėje; jau laikas turėti vaikų; spaudimas iš tėvų, nes laukia anūkų; arba noras turėti vaiką yra tik vyro ir pan.). Tokia moteris pasijaučia laisvesne ir laimingesne suvokdama, kad psichologiškai dar nėra pasirengusi nėštumui ir džiaugiasi galimybe realizuoti save profesinėje ar kitoje veikloje. Taigi gebėjimas pamatyti slypinčius natūralius prieštaravimus, polinkį pasiduoti kitiems ir apgaudinėti save padeda sąmoningai rinktis ir koreguoti savo gyvenimą.

Be to, praktika rodo, kad ne visuomet psichoterapija užsibaigia trokštamu nėštumu. Būna atvejų, kai klientė turi susitaikyti su ta mintim, kad negali turėti savo vaikų. Tokiais atvejais dvasinė ramybė ateina tik tada, kai moteris atranda būdą, kaip realizuoti savo motinystės poreikį kitaip. Tai gali būti įvaikinimas, globa, darbas su vaikais ar kita įprasminta veikla, kuri leidžia pasijausti geriau ir užpildyti skausmingą gyvenimo tuštumą.

Siekiant spręsti psichologinio nevaisingumo problemą, siūlau psichoterapijos kursą (susitikimų skaičius aptariamas individualiai) kuris apima:

- kompiuterinę diagnostiką pagal pulso parametrus (nustatomos probleminės organizmo sritys bei jų pokyčiai psichoterapijos eigoje);
- kūno terapiją (padeda įsisąmoninti kūno pojūčius, atpalaiduoja, nuima psichinę ir fizinę įtampą, atstato dvasinę pusiausvirą, sveiką miegą, kelia energetinį potencialą, stiprina nervų sistemą, „ištirpina“ energetinius blokus);
- psichoterapiją (padeda tyrinėti, analizuoti, atpažinti ir įsisąmoninti galimas psichologinio nevaisingumo priežastis; leidžia peržiūrėti savo fiksuotus įsitikinimus, nuostatas, poreikius; priartina prie realios situacijos suvokimo; paskatina pokyčius bei gerina gyvenimo kokybę);
- meno terapiją (kaip psichoterapijos elementas, kuris skatina netiesiogiai reikšti savo jausmus, mintis, potyrius; moko savistabos ir savianalizės gebėjimų, lavina vaizduotę; padeda geriau susigaudyti savo noruose bei spręsti konkrečias problemas).

Visus susidomėjusius prašau kreiptis tel. 869844938 arba el. paštu: inga.dovidaitiene@gmail.com