Kompiuterinė diagnostika pagal pulso parametrus
Pulsas (arterijų „bangavimas“) turi net 200 charakteristikų, bet ne visos jos vienodai svarbios. Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į pulso dažnį, ritmiškumą, prisipildymo bangos stiprumą, minkštumą arba kietumą, pokyčius įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Rytų medicinos medikams pulsas yra pagrindinis diagnostikos rodiklis. Pagal jo charakteristikas diagnozuojama daugybė ligų.
Dėka šiuolaikinių kompiuterinių technologijų yra sukurtas diagnostinis prietaisas „LOTOS“, gebantis fiksuoti ir analizuoti pulso bangos savybes realiu laiku ir pagal duomenų analizę pateikia objektyvią informaciją apie žmogaus organizmo būklę.
Pagal šį metodą, uždėjus elektrodus ant abiejų rankų, pulsas nuosekliai matuojamas riešų zonoje apie 5 minutes. Programa automatiškai įrašo ir apdoroja pulso bangų kreives ir pateikia rezultatus.
Duomenų analizė padeda įvertinti:
- širdies ir kraujagyslių sistemos būklę;- vegetacinės nervų sistemos būklę;
- endokrininės sistemos būklę (organizmo vidinės terpės šarmų-rūgščių balansą);
- energetinius organizmo resursus;
- psichoemocinę būklę;
- adaptacines organizmo galimybes;
- biologinį amžių (matuojamas pagal vidinę organizmo būklę).
Papildomos diagnostikos galimybės leidžia įvertinti:
- Auros būklę (energoinformacinis laukas, kuris supa žmogaus kūną).- Čakrų būklę (bioenergetiniai centrai)
- Energetinių kanalų būklę.
Aura, čakros ir energetiniai kanalai parodo fizinio kūno būklę. Įtampa, traumos, skausmingi emociniai išgyvenimai, širdgėla, gali pasireikšti kaip blokavimas bei sutrikimas auroje žymiai anksčiau nei fiziniame lygmenyje. Todėl diagnostika gali parodyti ar žmogaus organizmas yra daugiau ar mažiau atsparesnis ligai.
Dėka šio tyrimo galima patikrinti ne tik bendrą organizmo sveikatos būklę, bet ir kaip mūsų organizmas reaguoja į medikamentinį gydymą, maisto papildų ir vitaminų vartojimą, netradicinės medicinos metodų taikymą, relaksaciją, psichoterapiją ir pan. Efektyvumo rodiklis nustatomas, atliekant tyrimą prieš intervenciją ir po jos. Programa leidžia palyginti gautus rezultatus.
Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai
Anot medikų, vegetacinės nervų sistemos sutrikimai vargina beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Nepriklausomai nuo mūsų valios, vegetacinė nervų sistema valdo visų vidaus organų veiklą ir užtikrina organizmo prisitaikymą prie aplinkos. Ji operatyviai reaguoja į aplinkos pokyčius, padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose: ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu. Todėl svarbu, kad ji galėtų dirbti normaliai ir harmoningai.
Vegetacinė nervų sistema yra tiesiogiai susijusi su mūsų jausmais ir emocijomis. Emocinis ir fizinis pervargimas, nuolatinis stresas darbe, skaudi gyvenimo patirtis, nesaugumo jausmas, nepasitenkinimas savimi ir savo aplinka, lankstumo stoka, didelis jautrumas, nemokėjimas nustatyti ribų bendravime, konfliktų baimė ir vengimas bei kiti neigiami išgyvenimai veda prie vegetacines nervų sistemos veiklos sutrikimų.
Sutrikus vegetacines nervų sistemos veiklai, gali pasireikšti įvairiausi vidaus organų sutrikimai. Dažniausiai pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, t.y. padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, padažnėjęs širdies plakimas, skausmas širdies plote. Žmogų gali varginti tokie simptomai kaip galvos skausmas ir svaigimas, galūnių šalimas, nemiga, oro trūkumas, kvėpavimo ir spazmo jausmas gerklėje, pernelyg didelis prakaitavimas, padidėjęs rūgštingumas, virškinimo, menstruacijos ciklo ir lytinės funkcijos sutrikimai. Žmogus tampa dirglus, greitai pavargsta, mažėja jo darbingumas ir blogėja gyvenimo kokybė. Nuolatiniai stresai, įtemptas gyvenimo būdas, judėjimo stoka ir nesubalansuota mityba sukelia bendrą organizmo „užrūgštinimą“, t.y. organizmo vidinės terpės šarmų-rūgščių balanso pakitimą – pasislinkimą į rūgščiąją pusę arba latentinę acidozę, kurios poveikis juntamas visose sistemose.
Atsiradus šiems sutrikimams ir simptomams, pirmiausia reikia kreiptis į vidaus ligų gydytoją ir išsiaiškinti ar nėra rimtų organinių pažeidimų. Žmogus turi būti gerai ištirtas, ypač tie organai, kur jaučiami simptomai. Jei vidaus organai neturi pažeidimų ir ligų nerandama, galima kelti prielaidą, kad žmogus turi tam tikrus vegetacinės nervų sistemos sutrikimus.
Žmogus, sergantis vegetaciniais sutrikimais, yra ir sveikas, ir nesveikas. Jis iš tikrųjų jaučia simptomus, kurie kelia nerimą, diskomfortą, gadina gyvenimo kokybę, tačiau nerandama jokios ligos. Norint tokiam žmogui padėti, reikia išsiaiškinti priežastis dėl ko jis pradėjo taip jaustis.
Tipiškas „vegetatikas“ yra darbingo amžiaus žmogus, kuris daug dirba, daug iš savęs reikalauja, mažai ilsisi, pervargsta, nuolatos jaučia nervinę įtampą ir yra apimtas streso. Taip perdirginama centrinė nervų sistema ir pasireiškia vidaus organų sutrikimų simptomai. Paprastai ši disfunkcija nėra trumpalaikis dalykas, dažniausiai ji tęsiasi ilgai. Yra žmonių, kurie kankinasi metų metais. Dar tai priklauso ir nuo asmeninių savybių, auklėjimo. Jei šeimoje nėra emocinio bendravimo, žmogus nuo pat vaikystės, siekdamas atkreipti į save dėmesį, nesąmoningai emocijas išreiškia per ligas, užaugęs elgiasi lygiai taip pat.
Kad žmogus atgautų fizinę ir psichologinę pusiausvyrą bei pasijaustų geriau, labai svarbu atstatyti jo nervinę vidaus organų reguliaciją ir vegetacinės nervų sistemos būklę. Paprastai žmonės pradeda vartoti daug vaistų, kad nusiramintų, kad miegotų, kad gerai virškintų, kad nepūstų pilvo, kad neskaudėtų širdies plote, kad sumažėtų širdies ritmas ir pan. Vartojant vaistus, simptomai mažėja, tačiau atsiranda šalutinis jų poveikis, kurį reikia šalinti kitais vaistais. Taip žmogus tampa priklausomas nuo medikamentų, nors sveikesnis nesijaučia. Todėl gydant šiuos sutrikimus, svarbu mažinti medikamentų dozes ir gydytis be vaistų. Nors ne visų vaistų galima atsiakyti iš karto, bet jei žmogus pripažįsta atsiradusių simptomų priežastis, atsisakyti medikamentinio gydymo kur kas lengviau. Be to, juos galima pakeisti silpnesniais, homeopatiniais preparatais, vitaminais, mineralais ir maisto papildais. Siekiant stabilių pokyčių, būtina keisti gyvenimo būdą, o neslopinti simptomus. Veiksmingai padeda fizinis aktyvumas, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, relaksacijos būdai ir psichoterapija. Susirgę vegetacinės nervų sistemos sutrikimais, nepamirškite, kad gydyti būtina ne tik kūną, bet ir sielą.